Vadi Rumas – akmenuota ir uolėta dykuma Jordanijoje, 60 km į rytus nuo Akabos. Tai nuostabi, civilizacijos nepaliesta vieta, o ją kuriant „padirbėjo“ tik saulė ir vėjas, sutverdami balto, raudono ar oranžinio smėlio plynes, įspūdingas uolas – dangoraižius, arkas, tarpeklius – nežemišką kraštovaizdį, kartais vadinamą Mėnulio slėniu. Į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą įtrauktas Vadi Rumas yra vienas iš populiariausių Jordanijos turizmo objektų, kur kasmet apsilanko keliautojai iš įvairių šalių. Čia gyvenantys beduinai dabar daugiausia pajamų gauna ne iš kupranugarių ar avių auginimo, ne iš krovinių gabenimo, bet iš ekologinio turizmo. Daugelis jų tapo gidais, suvenyrų gamintojais ar pardavėjais, įkūrė hostelius ar stovyklavietes dykumoje.
Pasiekti Vadi Rumą ir jį tyrinėti galima keliais būdais: džipu (įdomybes galima aplankyti per vieną dieną), žirgais ar kupranugariais (mažiausiai dvi dienos su nakvyne po žvaigždėmis ar beduinų palapinėje), o taip pat galima apžvelgti Mėnulio slėnį skrendant oro balionu. Tačiau geriausiai šios ypatingos vietos žavesys ir energetika jaučiama pėsčiomis vaikščiojant po dykumą ir mėgaujantis bekraščių erdvių ramybe, kur, atrodo, nebeegzistuoja nei laikas, nei žmonija. Vietinė gamta negaili įdomybių – tarpekliai, tiltus primenančios arkos, šuliniai, keistų formų uolos, smėlio kopos… Gidas keliautojų nelydi viso maršruto metu, o tik laikas nuo laiko juos aplanko atvažiavęs džipu, parodo kryptį, papasakoja apie vietines įdomybes, įkuria laužą ir išverda beduinų arbatos, kurios sudėtis neįprasta, bet gardi. Beveik visą laiką keliautojai yra vieni su dykuma. Pirmas dalykas, kas nustebina, tai tyla. Lyg po žeme… Lengvas vėjelis nekelia jokio garso. Tyliai tylutėliai savo reikalais nubėga vabalas, šmėsteli driežiukas. Taip tylu, ramu ir taiku palyginus su daugybe nuolatinių garsų pripildyta mūsų kasdienybe.
Pasirinkę keliones Jordanijoje su kupranugariu – patirsite kitokių potyrių. Neskubiai linguoja „dykumų laivas“, monotoniškai juda tarp jo kuprų įsitaisęs keleivis. Vedlys beduinas kažką niūniuoja. Viskas taip, kaip prieš šimtą, kaip prieš tūkstantį metų… Mūsų eros pradžioje kaip tik čia ėjo prekybos keliai, jungę įžymiąją Petrą su gyvenvietėmis, įsikūrusiomis dabartinės Saudo Arabijos teritorijoje.
Vadi Rumą mėgsta ir alpinistai. Apie 30 km į pietus nuo Vadi Rumo kaimo yra aukščiausia Jordanijos viršukalnė Jabal Umm ad Dami (1840 m). Giedrą dieną nuo jo viršūnės galima matyti Raudonąją jūrą ir Saudo Arabijos sieną. Jabal Ram (1734 m) kalnas stūkso pačiame Vadi Rumo dykumos viduryje. Beduinai į Vadi Rumo viršukalnes kopdavo nuo seniausių laikų. Daugelį istorinių beduinų kelių per kalnus vėl atranda ir kelionių vadovuose aprašo šių dienų alpinistai.
Kokiu būdu bekeliautumėte, įspūdžiai neužmirštami. Dykuma keičiasi lyg chameleonas − uolos, kalnai ir smėlis maino spalvą iš baltos į geltoną, beveik juodą, neįtikėtino spindesio raudoną, kuri vienaip atrodo saulei šviečiant zenite ir visai kitaip auštant ir artėjant saulėlydžiui. Vietiniai vedliai puikiai žino vietas, kur saulėtekio ar saulėlydžio šviesa sukuria ypač įspūdingus vaizdus žiemos mėnesiais, o kur saulę geriausia palydėti vasarą.
Beje ir pats smėlis ne visur vienodos spalvos. Galima stovėti ant rausvos kopos, vienoje pusėje regėti pilkšvą smėlį, kitoje – oranžinį, o tolumoje – melsvą. Sakoma, kad Vadi Rumo smėlis turi apie šimtą atspalvių. Vietiniai suvenyrų pardavėjai iš įvairių spalvų smėlio daro kompozicijas stikliniuose buteliuose.
Plieskiant vidudienio saulei nuo karščio galima pasislėpti siauruose tarpekliuose – taip nuo seno darydavo beduinai. Ilgas ir siauras Burrah tarpeklis vietomis užpildytas smėliu, tęsiasi daugiau nei du kilometrus. Jį pereiti galima maždaug per valandą, ir beveik visą laiką keliautojas būna šešėlyje. Burrah tarpeklis itin dramatiškai atrodo anksti ryte ar vėlai vakare, kai saulė nudažo uolas ryškiai oranžine spalva. Įspūdingo grožio siaurame ir giliame, nors nelabai ilgame Khazali tarpeklyje be to galima pamatyti ant sienų išlikusių priešistorinių piešinių. Tačiau patys žymiausi petroglifai yra Anfashieh ir Alameleh, vaizduojantys kupranugarius bei laukinius gyvūnus, kurių amžius, mokslininkų nuomone, gali būti keturi tūkstančiai metų.
Vadi Rum garsėja gamtos sukurtais uolų tiltais ir arkomis. Lengviausiai yra užkopti ant tilto, vadinamo Um Fruth, tačiau jis yra gana siauras ir kai kurie žmonės jaučiasi nesaugiai. Įspūdingiausiu iš akmens tiltų laikomas Jebel Burdah, apie 20 km nuo Rum kaimelio. Yra keletas įvairaus sudėtingumo takų, vedančių aukštyn ant šio tilto, nuo kurio atsiveria pasakiški vaizdai.
Vadi Rumo kraštovaizdžiai ne sykį yra tapę filmavimo aikštele, dažniausiai kuriant filmus apie Marsą ar kitas tolimas planetas.
Keli praktiški patarimai planuojant pažintines keliones į Jordaniją. Vadi Rum kaimelyje yra paštas, keletas nedidelių parduotuvių, tačiau asortimentas čia labai paprastas. Nėra banko nei bankomatų, nėra vaistinių. Yra nedidelė medicinos įstaiga, suteikianti būtiniausią pagalbą, pavyzdžiui nuo gyvatės ar skorpiono įkandimo. Iš kaimelio kelis kartus per dieną važiuoja autobusai į Aquabą, o taip pat vienas turistinis reisas į Petrą.
Vykdami į Vadi Rumą, pasiimkite su savimi šiltų rūbų. Nors dieną būna karšta, naktį temperatūra gerokai nukrenta.
Apsirenkite kukliai. Lankydamiesi Vadi Rume, sutiksite beduinus. Jų kultūrinės nuostatos gerokai skiriasi nuo vakarietiškų, todėl nuogi lankytojų pečiai ar trumpi šortai gali būti įvertinti kaip įžeidimas. Norėdami nufotografuoti vietinius gyventojus, paklauskite jų leidimo.
Pasiimkite fotoaparatą! Parsivešite tokių kadrų, lyg būtumėte apsilankę Marso ar Mėnulio slėnyje.