Maitinimas krūtimi – tai kūdikio maitinimas (žindymas) krūtimi, kurioje pieno liaukose gaminasi pienas. Kūdikiai gimsta jau turėdami čiulpimo instinktą, todėl mažylis per pirmąsias valandas po gimimo jau radeda žįsti krūtį.

Išskiriama nemažai teigiamų argumentų, susijusių su natūraliu kūdikių maitinimu. Visų pirma žindymo naudą lemia unikali mamos pieno sudėtis. Motinos piene randama apsauginių faktorių, tokių kaip laktoferinas, imunoglobulinai, oligosacharidai, baltieji kraujo kūneliai, lipidai, lizocimas. Taip pat sutinkami brandinatys faktoriai: imunomoduliatoriai, augimo faktorius, nukleotidai. Motinos piene taip pat yra kompensuojančiųjų bei mitybos faktorių. Kompensuojantiesiems faktoriams priskiriami virškinimo fermentai ir hormonai, o mitybos – riebalai, angliavandeniai, mineralai, baltymai, vitaminai.

Motinos pieno komponentai sudaro palankias sąlygas geram vaiko vystymuisi: motinos pienas yra lengvai virškinamas ir įsisavinamas kūdikio maistas, iš esmės idealus vitaminų bei maistinių medžiagų mišinys. Kadangi mamos piene yra antikūnų,  jie padeda gležnam naujagimio organizmui kovoti su virusais ir bakterijomis. Taip pat žindymas mažina astmos bei alergijos rizikas. Pirmuosius šešis mėnesius krūtimi maitinami kūdikiai paprastai pasižymi stipresne sveikata ir mažiau serga kai kuriomis ligomis, tokiomis kaip ausų infekcijos, pilvo diegliai, viduriavimas, cukrinis diabetas, taip pat tokie vaikai rečiau nutunka, jiems rečiau išsivysto insulino rezistencija ar cholesterolio metabolizmo sutrikimai. Taip pat yra duomenų, kad naujagimį maitinant krūtimi, gali būti aukštesnis jo intelekto koeficientas.

Kiek ilgai maitinti kūdikį priklauso nuo daug faktorių. Pasaulinė žmogaus sveikatos organizacija rekomenduoja naujagimius maitinti bent pirmuosius 6 mėn., tačiau žvelgiant į istoriją galima sutikti ir labai ilgų, ir labai trumpų žindymo atvejų. Teigiama, kad tolimoje senovėje vaikai buvo maitinami krūtimi iki kelerių metu. Įvykus pramonės revoliucijai, žindymo laikas sutrumpėjo net iki kelių mėnesių.