Celiulitas – tai specifiniai poodinio riebalinio audinio pokyčiai, kuomet sutrinka mikrocirkuliacija ir limfos tekėjimas. Dažniausiai šie pokyčiai stebimi ant šlaunų, smulkių kauburėlių, primenančių apelsino žievelę, pavidalu. Tačiau celiulitas gali atsirasti ne tik ant šlaunų, tačiau ir bet kurioje kūno vietoje, kur yra riebalinio audinio. Celiulitas gali būti aptinkamas ir krūtyse, juosmens srityje, rankose, ant pilvo.

Celiulitas paprastai labiau būdingas moterims, tačiau pasitaiko ir vyrams, kuomet sergama tam tikromis ligomis, pavyzdžiui Klinefelterio sindromu, esant hormonų disbalansui ar naudojant estrogenų terapiją vėžio gydymui.

Dėl kokių priežasčių celiulitas atsiranda, iki galo nėra žinoma. Viena iš hipotezių teigia, kad intensyviai kaupiantis riebalams paodyje (pvz., lytinio brendimo metu), jungiamasis audinys riebalinių ląstelių spaudimo neišlaiko ir tokiu būdu pakenkiama paodžiui, o dėl šios priežasties formuojasi celiulitas. Antroji hipotezė teigia, jog celiulitas atsiranda dėl kolageno skaidulų ištempimo. Tai susilpnina jungiamąjį audinį ir lemia riebalinio audinio prasiveržimą pro jį. Trečia dalis tyrinėtojų mano, kad celiulitas turi uždegiminį pagrindą. Manoma, kad uždegimas išsivysto dėl riebalinio audinio kaupimosi ir paodžio atrofijos, tačiau šios, ir visų hipotezių patvirtinimui trūksta išsamesnių mokslinių tyrimų.

Šios būklės gydymui taikoma daug metodų: nuo masažų iki operacijų. Celiulito naikinimas priklauso nuo jo stadijos, gydytojo rekomendacijų, paciento norų ir galimybių. Išskiriamos keturios celiulito stadijos. Pirmos stadijos metu celiulitas matomas tik suspaudus odą. Antra stadija – kuomet apelsino žievelė matoma stovint ir išnyksta atsigulus. Atsiradus trečiajai stadijai celiulito požymiai matoti ir gulint, ir stovint. Ketvirtos stadijos metu stebimi grubūs poodiniai mazgai tiek stovint, tiek gulint. Nuo antros stadijos atsiradimo taikomi aparatiniai celiulito naikinimo metodai, nes masažo efektyvumas sumažėja.